Rašytojo Tomo Mano memorialinis muziejus

Muziejus įkurtas Nobelio premijos laureato, rašytojo T. Mano 1930 m. pastatytame name. Rašytojas su šeima Nidoje vasarojo 1930-1932 metais. Čia jis rašė tetrologiją "Juozapas ir jo broliai", politinę eseistiką. Nuo 1939 m. namas nacionalizuotas ir tapo Vokietijos reicho nuosavybe. Pokario metais vasarnamį norėta nugriauti, bet 1967 m. jis restauruotas: Įrengta memorialinė rašytojo ekspozicija ir skaitykla. Po 1995 m. restauracijos vasarnamiui suteiktas muziejaus statusas. Nuo 1996 m. vasarnamyje įsikūrė ir Tomo Mano kultūros centras, kuris tampa tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo centru.

Daugiau informacijos rasite: www.mann.lt
 

Buvęs Hermann Blodės viešbutis

Jis įkurtas 1867 m. Čia gyveno, dirbo, daugelis vokiečių dailininkų: L. Corinthas, E. Bischopp - Culmas, H. Beppo - Broschke, M. Pechsteinas ir kiti. Po šeimininko mirties, viešbučio tradicijas tęsė jo žentas dailininkas E. Mollenhaueris (1892 - 1955 m.). Svečius pasitikdavo Nidoje dirbusių dailininkų dovanotų darbų kolekcija ir ant sienos vokiečių kalba užrašytas eilėraščio posmas: "Paprasto žvilgsnio praeiviui čia maža,/ aplink matyti, vien smėlis./ Grožiui atverki Tu sielą/ ir Tau atsiskleis stebuklų pasaulis." Šiuo metu čia įsikūręs viešbutis "Nidos Smiltė".
 

Neringos istorijos muziejus

Pirmasis Neringos muziejus įkurtas 1933 m. Muziejaus pastato projektą sukūrė ir statybos darbams vadovavo klaipėdiečiai inžinierius Riksfordas ir architektas Reismanas. Ekspozicija garsėjo geologijos, archeologijos, keramikos ir gamtos skyriais. Karo metais muziejus buvo susprogdintas, rinkiniai dingo.

Po karo prabėgus keliems dešimtmečiams gimė idėja vėl atkurti Neringos muziejų. 1969 m. rudenį įsteigtas Neringos istorijos muziejus. Šiuo metu muziejuje saugoma 4500 eksponatų. Tai buities rakandai, įrankių rinkiniai, istorinės fotografijos ir atvirukai, dailės kūriniai Kuršių Nerijos temomis, kaupiami eksponatai apie Neringos miestą. Muziejus turi 3 ekspozicijas.
 

Žvejo etnografinė sodyba

1974 m. muziejui perduota nuo ledo lyčių nukentėjusi sodyba, kurioje įrengta XIX a. pabaigos - XX a. pradžios žvejo sodyba. Jaukų sodybos kiemelį pamėgo etnografiniai, folkloro, liaudies ansambliai.

Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro galerija muziejus

Ekspozicija pasakoja apie gintarą, jo gavybą, supažindina su gintaringais miškais, gintaru kituose pasaulio kraštuose, unikaliomis inkliuzų ir R.Klebso kolekcijomis. (Juodkrantės lobis). Lankytojas gali pasigrožėti vienetiniais lietuvių juvelyrų ir gintaro meistrų darbais, susipažinti su gintaro spalvomis. Vasaros metu čia organizuojamos juvelyrų parodos.

Daugiau informacijos rasite: www.ambergallery.lt
 

Evangelikų-liuteronų Nidos bažnyčia

Adresas:   Pamario g. 43, Nida

Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji pastatyta 1887 - 1888 m. Bažnyčios statybos iniciatorius buvo Nidos pastorius K. G. Echternachas (dirbo Nidoje 1876 - 1894). 1966 - 1988 m. pastate veikė Kuršių nerijos istorijos muziejus. 1984 m. joje pastatyti vargonai. 1988 m. bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems.
 

Senosios Nidos kapinės

Senosiose Nidos kapinėse (greta bažnyčios) palaidotas žymus vietos mecenatas H. Blode, krašto religinis veikėjas ir sakytojas K. H. Mertikaitis (1773 - 1856 m). Jose galime pamatyti archaiškus antkapinius paminklus - krikštus, restauruotus dailininko E. Jonušo.
 

Paminklas sklandytojams

Atminimo kompozicija 1933 - 1939 m. veikusios skaldytojų mokyklos vietoje. Čia buvo pagrindinė Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklavietė. 1939 - 1943 m. joje sklandė busimieji vokiečių karo lakūnai. 1979m. pastatyta arka ženklina angaro vietą, greta - paminklinis akmuo sklandytojams atminti.
 

Saulės laikrodis ant Parnidžio kopos

Ant Parnidžio kopos viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė. Tai viena populiariausių lankytinų vietų Nidos apylinkėse. 1995 m. čia pastatytas saulės laikrodis. Šios idėjos autorius architektas R.Krištapavičius, skulptorius K.Pūdymas, astronominius skaičiavimus atliko R.Klimka. Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai - Kuršių nerija yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus. Iki 1999 m. gruodžio 4d. per Kuršių neriją praūžusio uragano, stelos (laikrodžio "rodyklės) aukštis siekė 12m (2m po žeme), jos svoris buvo 200 t. Šiuo metu jos liko tik pusė. Stela yra išmarginta kalendorinių švenčių simboliais, nukopijuotais nuo XVII a. medinių runų kalendorių.
 

Tylos slėnis, Mirties slėnis

Šiaurinėje Parnidžio kopos papėdėje plyti Tylos slėnis. Tai rami, kopų apsupta vieta.
Pietinėje draustinio dalyje, kopų vingio lomoje yra Mirties slėnis. Čia 1870-1872 m. veikė karo belaisvių prancūzų stovykla. Vokiečių prižiūrimi kaliniai daugiausia dirbo kopų apželdinime. Stovykloje gyvenimo sąlygos buvo ypač blogos, daug prancūzų belaisvių mirė.
 

Urbo kalnas

S.Bjorno mokinio ir pasekėjo P.Gerchardo bei vietinių žmonių pastangomis, vykdant 51,4 m aukščio Urbo kalno apželdinimo darbus, buvo pradėtas ir kitas, ne ką mažiau reikšmingas darbas - pirmojo Nidos švyturio statyba. 1874 m. spalio 24 d. švyturys pradėjo veikti. Jo aukštis 27 m. Link švyturio vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių. Švyturio šviesa buvo matoma 20 mylių spinduliu.

Nidos švyturys, kaip ir Klaipėdos, įrašytas į pasaulio šviesos ženklų knygas, pažymėtas jūrlapiuose, aprašytas locijose. Nidos švyturio paskirtis - padėti orientuotis jūreiviams Baltijos jūroje ir specialiu sutartiniu ženklu (2 trumpi ir vienas ilgas blyksnis) informuoti, jog čia uosto nėra.